PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ

Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel.: (8 448) 73 134, (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p.: savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Įmonės kodas 188714469

Ar mokate lietuvių kalbą ?

2012-01-10----------------------------------------------------------------------------------------   

 Ar taisyklingas žodžių junginys „jūsų žiniai“?
       Netaisyklingas. Keistinas: susipažinti, pvz.:
Siunčiame raštą jūsų žiniai (taisoma: Siunčiame raštą jums susipažinti).

 „Užregistruoti“ ar „įregistruoti“?
       Užregistruoti – tai įrašyti į tam tikrą sąrašą ar duomenų sankaupą, pvz.:
Kiekvienas dokumentas turi būti užregistruotas.
       Įregistruoti – įtraukti į oficialią įskaitą ar apskaitą, suteikiančią tam tikrą statusą:
Santuoka įregistruota vasario mėnesį. Įmonė įregistruota pernai.

 Ar galima „atstatyti santykius“?
       Santykius su draugais, kaip ir ryšius, reikia ne atstatyti, o atnaujinti. Todėl, pvz.:
Ilgai mąsčiau, kaip man atnaujinti santykius su kolegomis. Ilgai mąsčiau, kaip man vėl pradėti bendrauti su kolegomis.

 Kaip rašyti žodį „zodiakas“ – didžiąja ar mažąja raide?
       Zodiakas (dar vadinamas Žvėrių Taku), kaip ir kiti astronominiai pavadinimai (Saulė, Žemė, Marsas, Jupiteris), rašytinas didžiąja raide. Taigi, - Zodiako ženklai.
 Dažnai šis žodis vartojamas ne dangaus kūno, o žmogaus charakterio, likimo reikšme (Koks tavo zodiakas?), tada jis rašomas mažąja raide kaip bendrinis žodis.

 Kada netinkamai vartojamas prieveiksmis „pakankamai“?
       Prieveiksmis pakankamai dažnai vartojamas netinkama reikšme, pvz.:
Biudžetas yra pakankamai skurdus. Akcijos perauga į pakankamai šiurkščius tvarkos pažeidimus. Lietuvoje automobilių parkas yra pakankamai senas. Paslaugų kainos nuo praėjusio mėnesio yra pakankamai padidėjusios.
       Sunku įsivaizduoti, kad biudžetas gali būti nepakankamai skurdus, o kainos – nepakankamai didelės, kad galima būtų džiaugtis nepakankamai šiurkščiais pažeidimais ar nepakankamai senais automobiliais.
       Akivaizdu, kad norima pasakyti, jog biudžetas gana skurdus ar pernelyg, labai skurdus, pažeidimai – labai šiurkštūs ar gana šiurkštūs, automobiliai – gana seni ar labai seni, kainos – smarkiai, labai, gerokai padidėjusios.     

2011-12-10----------------------------------------------------------------------------------------   


 Ar vartotinas žodis „audiencija“?
       Tai vartotinas tarptautinis žodis. Audiencija (lot. audientia – (iš)klausymas) – oficialus suinteresuoto asmens priėmimas. Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, teikiamas šio žodžio pakaitas priėmimas.

 Ar taisyklingas dokumento pavadinimas „nukreipimas“?
       Netaisyklingas. Dokumentas, su kuriuo ką nors siunčiame, vadintinas siuntimu.
Ne nukreipimas į globos namus, o siuntimas į globos namus.

 Ar vartotinas patiekalo pavadinimas „befstrogenas“?
       Befstrogenas (pagal rusų diplomato grafo P. Stroganovo pavardę) – patiekalas iš muštos, juostelėmis supjaustytos, pakepintos ir patroškintos jautienos. A. Šiupienienės leidinyje „Į pagalbą valgiaraščių tvarkytojams“ pirmenybė teikiama patiekalo pavadinimams: jautienos troškinys, Stroganovo kepsnys.

 Kaip rašyti dainų konkurso „Eurovizija“ pavadinimą?
       Eurovizija yra simbolinis dainų konkurso pavadinimas, todėl rašytinas su kabutėmis arba skirtinas šriftu, pvz.: „Eurovizija“ – įspūdingas renginys, stebimas daugybės žiūrovų visame pasaulyje. Daug grupių dalyvaus šalies EUROVIZIJOS dainų konkurso atrankoje.

 Ar posėdis gali būti „išvažiuojamasis“?
       Posėdis, vykstantis ne posėdžiaujančios institucijos būstinėje, o toje vietoje, kuri susijusi su svarstomu klausimu, vadintinas išvažiuojamuoju posėdžiu. Pobūvį, rengiamą užsakovų numatytoje vietoje, galima vadinti išvažiuojamuoju pobūviu.

2011-11-10----------------------------------------------------------------------------------------   


 Ar žodis „verslauti“ gali būti vartojamas?
       Vartojamas. El. „Lietuvių kalbos žodyne“ nurodytos tokios žodžio verslauti reikšmės:
1. – turėti verslą, 2. – verstis gavybinio pobūdžio ūkine veikla. Pvz.:
Vis daugiau lietuvių išvažiuoja į Sankt Peterburgą verslauti.
Mano sesuo verslauja kartu su italais.
Emigracijoje reikėjo išgyventi – jis verslavo, užsiėmė juristo praktika.

 Ar taisyklingas pasakymas „vesti apskaitą“?
       Veiksmažodis vesti vartotinas vadovavimo ir reikalų tvarkymo reikšme: vesti posėdį, susirinkimą, pasitarimą.
       Kai kalbama apie tvarkymą be vadovavimo, vartotinas veiksmažodis tvarkyti: tvarko kartoteką, dokumentaciją, raštvedybą.
       Kai tvarkymas susipynęs su vadovavimu, galimi abu žodžiai: ir tvarkyti, ir vesti (pirmenybė teikiama žodžiui tvarkyti): tvarkyti (vesti) apskaitą, tvarkyti (vesti) laikraščio skyrelį, tvarkyti (vesti) ūkį.

 Ar taisyklinga rašyba „mikro ir makro ekonomika“?
       Netaisyklinga, mikro- ir makro- nėra savarankiški dėmenys, o tik pirmosios žodžių dalys, su kitais žodžiais rašytinos tik kartu, plg.: mikroorganizmai, mikroelementai, mikrobiologija ir makrokosmosas, makrostruktūra. Taigi, terminai yra: mikroekonomika ir makroekonomika. Taupumo sumetimais juos galima užrašyti, išleidus pasikartojančią žodžio dalį, jos vietą žymint brūkšneliu: mikro- ir makroekonomika (plg.: audio- ir videokonferencijos).

 Ar taisyklingas sakinys: „Karininkas apdovanotas Vyties Kryžiumi“?
       Netaisyklingas. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas žodis vytis reikšme raitas senovės karžygys; Lietuvos valstybės herbas, vaizduojantis raitą valdovą. Šia reikšme teikiamo žodžio kilmininko norminė forma yra vyčio (ne vyties):
Karininkas apdovanotas Vyčio Kryžiumi.   

 Ar didžiąja raide rašyti „Valstybinio socialinio draudimo fondas“?
       Taip, didžiąja. Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ar daugiau bendrinės reikšmės žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Todėl: Valstybinio socialinio draudimo fondas. 

2011-10-10----------------------------------------------------------------------------------------   

 Ar taisyklingas pasakymas: „Gaisro atveju skambinkite telefonu 01“?
       Netaisyklingas. Atveju nevartotinas laikui reikšti, pvz.:
 Ligos paūmėjimo atveju būtina kreiptis į gydytoją (taisoma: Paūmėjus ligai, būtina kreiptis į gydytoją). Pavėlavimo atveju į salę neįleidžiama (taisoma: Pavėlavus į salę neįleidžiama). Banko steigimo atveju nurodomi steigėjai (taisoma: Steigiant banką, nurodomi steigėjai). Taigi, ir gaisro atveju... taisoma: kilus gaisrui...

 Žodžio „statyti“ didžiosios klaidos:
       statyti grafiką, planą, tvarkaraštį... =     sudaryti grafiką, planą, tvarkaraštį...
       statyti tašką, kablelį...   =     padėti, parašyti tašką, kablelį...
       statyti kandidatūrą...   =     iškelti, kelti kandidatūrą...
       statyti pažymį...   =     parašyti pažymį...
       statyti protokolą...   =     surašyti, rašyti protokolą...
       statyti tikslą...    =     iškelti tikslą...
       statyti kelią, dujotiekį...  =     nutiesti kelią, dujotiekį...
       statyti radiatorių, variklį, skaitiklį... =     įrengti, įtaisyti, pritaisyti, įdėti...
       statyti telefoną...   =     įvesti telefoną... 

 „Vatikanas“ ar „Šventasis Sostas“?
       Adaptuotas trumpasis (tradicinis) pavadinimas Vatikanas. Ilgieji oficialieji valstybės pavadinimai yra: Šventasis Sostas, Vatikano Miesto Valstybė.

 Ar žodis „apsipirkti“ vartojamas reikšme „nusipirkti, ko reikia“?
       Žodis apsipirkti vartojamas dviem skirtingomis reikšmėmis. Viena jų – perkant apsigauti, pvz.: Apsipirko jis su tuo motociklu; kitaip tariant, žmogui nepasisekė. Kita reikšmė yra priešinga – nusipirkti viską, ko reika, pvz.: Apsipirkome, kad saloje nepritrūktume maisto, ir patraukėme kelto link.
       Teigiama ar neigiama reikšmė turima omenyje, matyti iš konteksto, todėl abiem atvejais žodžio vartosena yra taisyklinga. Tarkim, reklamos tekstas Apsipirkite, kol palūkanos atostogauja yra visiškai taisyklingas.  

2011-09-10----------------------------------------------------------------------------------------   

 Ar vartotinas žodis „valdininkas“?
       Žodis valdininkas yra taisyklingas. Tiesiog pasikeitė oficialūs terminai. Iki 1999 m. liepos 30 d. galiojo Valdininkų įstatymas, valstybės tarnyboje dirbantys asmenys buvo vadinami valdininkais. 1999 m. liepą priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnyboje dirbantys asmenys pavadinti valstybės tarnautojais. Kur nereikia laikytis teisės aktuose vartojamo termino, galima vartoti ir valdininką.

 Ar vartotinas žodis „audio“?
       Audio- (lot. audio- klausau(si), girdžiu) – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su klausa, girdėjimu, garsu. Taigi, audio nevartotinas kaip atskiras žodis: audioaparatūra. Lietuviškas atitikmuo yra garso: garso aparatūra.

 Didžiąja ar mažąja raide rašyti žodį „gavėnia“?
       Mažąja raide – gavėnia. Tai septynių savaičių pasnikas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų. Laikotarpių pavadinimai dažniausia rašomi mažąja raide, plg.: adventas, pasnikas.

 Sūduva ar Suvalkija reikėtų vadinti Užnemunės kraštą?
       2005 metų gruodžio 15 dieną Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje buvo apsvarstytas siūlymas vietoj pavadinimo Suvalkija vartoti Sūduva. Kalbos komisija, vadovaudamasi kalbos pastovumo principu, nepritarė siūlymui keisti vartosenoje jau įsigalėjusį Užnemunės krašto pavadinimą. Lieka Suvalkija.

2011-07-10----------------------------------------------------------------------------------------   

       Ar žinote, kaip vadinti gimines?
 Senieji giminių pavadinimai yra tokie:
      vyro motina – anyta
      vyro tėvas – šešuras
      vyro brolis – dieveris
      vyro sesuo – moša
      vyro brolio žmona – jentė, intė, brolienė

      žmonos tėvas – uošvis
      žmonos motina – uošvė
      žmonos brolis – laigonas
      žmonos sesuo – svainė 
      žmonos sesers vyras – svainis
      sūnaus žmona – marti
      dukters vyras – žentas
      brolio žmona – marti, brolienė
      sesers vyras – žentas, svainis

2011-06-10----------------------------------------------------------------------------------------   

 Iš kur kilo šie posakiai?
       Aukso veršis – turtas kaip stabas, kaip didžiausia vertybė. „Garbinti aukso veršį“ reiškia nusigręžti nuo tikrųjų dvasinių vertybių. Posakis kilo iš Senojo Testamento pasakojimų apie žydų klajones, ištrūkus iš Egipto. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno grįžtančio Mozės, kur jis bendravęs su Jahve, žydai kreipėsi į jo brolį Aaroną, prašydami padirbti jiems dievą, kuris juos vestų toliau. „Aaronas jiems tarė: „Nuimkite aukso auskarus, kuriuos nešioja įkabintus į ausis jūsų žmonos, sūnūs bei dukterys, ir atneškite juos man“ (...) Jis, paėmęs jiems iš rankų auksą, suliejo į veršio panašumą, paskum raižymo įrankiu padarė iš jo lietinį veršį. Tada jie sušuko: „Izraeli, šis yra tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!“ Grįžęs Mozė aukso veršį įtūžęs „įmetė į ugnį. Sutrynęs į dulkes, išbarstė į vandenį ir pagirdė juo izraeliečius“.

       Dievas davė, Dievas ir atėmė – apie nuolankų susitaikymą su praradimu (to, kas buvo lengvai, be asmeninių pastangų įgyta). Posakis iš Senojo Testamento Jobo knygos. Tikrindamas Jobo tvirtumą, Dievas siuntęs jam sunkius išbandymus, tarp jų – ir viso turto netektį. Į tai Jobas atsakęs: „Nuogas išėjau iš motinos įsčių, nuogas ten ir sugrįšiu; Viešpats davė, Viešpats ir atėmė! Tebūna pašlovintas Viešpaties vardas!“

2011-05-10----------------------------------------------------------------------------------------   

 Ar žinote, kaip taisyklingai vadinti raštinės reikmenis?
      aplankas – viršelis raštams ir dokumentams susidėti;
      įmautė – peršviečiamas skaidrus aplankas, pro kurio vieną galą įkišamas dokumentas;
      įsegėlė – iš plastikinės medžiagos pagaminta juostelė palaidiems lapams susegti;
      išsegiklis – įrankis, išsegantis iš susegtų lapų sąsagėles;
      klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams suklijuoti;
      klijų pieštukas (arba pieštukiniai klijai) – į pieštuką panašūs klijai (ntk. klijai-pieštukas);
      lipukai – prilipinami įvairaus dydžio spalvoti popierėliai, skirti pastaboms žymėti;
      pjaustiklis – popieriaus pjaustymo įrankis;
      sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai;
      segiklis – įrankis, sąsagėlėmis susegantis pluoštą lapų;
      segtuvas – kietesnis aplankas su įtaisu dokumentams susegti;
      skirtukas – skiriamasis lapelis ar juostelė, įsegami į aplankus ir segtuvus.

2011-04-10----------------------------------------------------------------------------------------   

 Didžiąja ar mažąja rašyti santrumpą šv. šventės pavadinime?
       Sutrumpinimas šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šv. Velykos, šv. Kalėdos (stilistiškai didžiosios raidės vartojimas įmanomas, ypač religinio pobūdžio tekstuose).
       Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Velykomis) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Velykų, Džiaugsmingų šventų Velykų.

 Kaip rašyti gatvių, kelių, plentų pavadinimus?
       Gatvių pavadinimams taikoma geografinių ir topografinių objektų tikrinių vardų rašymo taisyklė: visi žodžiai, išskyrus tarnybinius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (gatvė, alėja, kelias, plentas, skersgatvis ir pan.), rašomi didžiąja raide. Todėl rašytina: Varpo gatvė, Kaštonų alėja, Aušros Vartų gatvė, Karių Kapų skersgatvis, Šilutės plentas, Paupio kelias, Gruzinų Karo kelias.

 Ar tos pačios reikšmės žodžiai: „liudijimas“, „sertifikatas“ ir „pažymėjimas“?
       Panašios, tačiau skirtingos, reikšmės žodžiai.
       Liudijimas – tai akivaizdų faktą, nereikalaujantį įrodymų, patvirtinantis dokumentas, pvz.: gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas.
       Sertifikatas – tikrumo, vertės nustatymo pažymėjimas: patikros sertifikatas, atitikties sertifikatas, pamatinės medžiagos sertifikatas.
       Pažymėjimas – dokumentas, pateikiantis ir patvirtinantis tam tikrus duomenis, rezultatus ir pan.: rinkėjo pažymėjimas, socialinio draudimo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas.

 Kada nevartotinas žodis „išjungti“?
       Išjungti nevartotinas reikšmėmis: išbraukti, atleisti, išskaičiuoti, atimti:
       išjungti (taisoma: išbraukti) iš plano, sąrašo, suvestinės...
       išjungti (taisoma: išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos...
       išjungti (taisoma: išskaičiuoti, atimti) iš kainos, sumos, vertės... 

2011-03-10----------------------------------------------------------------------------------------   

 Iš kur kilo posakiai?
       Aplaužyti ragus – sutramdyti ką ar sumažinti per didelį jo pasitikėjimą savimi. Posakis atsirado XV-XVII a. per universitetų pirmakursių („fuksų“) inauguracijos apeigas, kai „iš gyvulių reikėdavo padaryti žmones“. Naujokams uždėdavę ragus, įstatydavę iltis, o vyresnieji kolegos visaip iš jų šaipydavęsi ir juos žemindavę. Pabaigoje ragus nulauždavę, iltis išlupdavę, ir dekanas naujuosius studentus įtraukdavęs į sąrašus.

       Atpirkimo ožys – niekuo dėtas žmogus, kuriam užkraunama atsakomybė už kitų padarytus nusižengimus ar nuodėmes. Sen. žydų nuodėmių atsikratymo ritualas, panaudojant ožį, aprašytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uždės gyvajam ožiui ant galvos abi rankas, išpažins virš jo visas izraelitų kaltes ir visus jų nusižengimus, visas jų nuodėmes sudėdamas ožiui ant galvos. O ožį per tam tikslui paskirtą žmogų išsiųs į dykumą. Taip ožys išneš  ant savęs visas jų kaltes į tyrus".

2011-02-10----------------------------------------------------------------------------------------  

 Ar pasakymas „sportinė forma“  taisyklingas ir vartotinas?
       Taip, vartotinas. Viena iš žodžio forma reikšmių – „pajėgumas ką atlikti kuriuo nors metu“ (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, Vilnius, 2003): Sportininko forma gerėja. Lietuvos rinktinės sportinė forma po truputį gerėja. Kas nulėmė pasirenkant žaidėjus – dabartinė jų sportinė forma ar praeities nuopelnai? Pasak Šarūno, po patirtos kojos traumos jo sportinė forma gerėja.


 Ar „štepselis“, „štekeris“ ir „rozetė“ nevartotini kalbant apie elektrotechniką?
       Taip, tiesa. Lietuviški terminai yra šakutė ir lizdas (elektros lizdas, šakutės lizdas). Sujungti keli lizdai galimi vadinti: dvilizdis, trilizdis ir pan. Jei lizdų skaičių pabrėžti nesvarbu, galimas terminas lizdynas.
       Toliau stovintį prietaisą į elektros lizdą įjungiame, naudodami ilgintuvą (ilginamąjį laidą). Ilgintuvai būna ir vieno, ir kelių lizdų, taigi, galime vadinti: vienlizdis ilgintuvas, dvilizdis ilgintuvas, penkializdis ilgintuvas ir pan.

2011-01-10----------------------------------------------------------------------------------------  

 Iš kur kilo šie posakiai?
       Amžinas žydas. Taip sakoma apie: 1. nuolat vaikštinėjantį be aiškaus tikslo;  2. mėgstantį daug keliauti arba dažnai keičiantį gyvenamąją vietą. Pasak legendos, atsiradusios vėlyvaisiais viduramžiais, amžinam klajojimui po pasaulį buvo pasmerktas žydas kuprius Ahasveras, neleidęs Kristui, einančiam į Golgotą, atsipūsti paunksnėje prie jo namų. Į varymą šalin Kristus esą atsakęs: „Aš nueinu, bet užtat tu turėsi vaikščioti, kol aš negrįšiu“. Prakeiksmas būti amžinu praeiviu jam galiosiąs iki Kristaus antrojo atėjimo. Šios legendos motyvą yra panaudoję daugelis rašytojų ir poetų, tarp jų ir lietuvių nuotykinės literatūros rašytojas Justinas Pilyponis (1907 – 1947) romane „Amžinas žydas Kaune“ (1934); pavadinimu „Amžinas žydas“ eilėraščių rinkinį yra išleidęs (1931) poetas Bernardas Brazdžionis (1907 – 2002). 

       Atstok, šėtone! (lot. Vade retro, satana!) sakoma, kai kas nors įkyriai skatina kokiam neteisėtam darbui ar poelgiui, susijusiam su nauda ar malonumais. Posakio autorius – Kristus, pasakęs taip jį provokuojančiam šėtonui. Vėliau jis taip atrėžęs ir Petrui, bandančiam atkalbėti jį nuo ėjimo Jeruzalėn, nes Kristus prieš tai buvo pasakęs mokiniams, kad ten jo laukia kančios ir mirtis. Posakis vartojamas ir egzorcistų užkalbėjimuose (raštu pirmąkart fiksuotas viename XIV a. Volfenbiutelio rankraštyje).

2010-12-10---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Ar reikia įvardžiuotinės formos: „viešas“ ar „viešasis konkursas“?
       Jei norima tik apibūdinti renginį, nusakyti, kad jame gali dalyvauti visi, kurie nori, vartojama neįvardžiuotinė forma: viešas konkursas (neuždaras, jame gali visi dalyvauti): Skelbiamas viešas (ne viešasis) konkursas (dar žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 1992, p. 318); viešas koncertas (nereikia pirkti bilietų): Visi festivalio koncertai yra vieši, įėjimas nemokamas.


 Ar vartotinas veiksmažodis „viešinti“?
       Veiksmažodis viešinti padarytas iš būdvardžio viešas, -a ir reiškia „leisti į viešumą, skelbti“. Jis teikiamas el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003). Šis žodis nėra būdingas grožiniam stiliui, tačiau laikraščių, televizijos kalboje vartojamas.


 Ar žodis „vienbalsiai“ vartotinas?
       Prieveiksmis vienbalsiai teikiamas el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003). Jis vartojamas sutartinio balsavimo rezultatui nusakyti.
„Kanceliarinės kalbos patarimuose“ (Vilnius, 2002) teigiama, kad geresnis ir teiktinesnis būtų žodžių junginys visais balsais (p. 318).

2010-11-10---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Iš kur kilo posakis „Akis už akį, dantis už dantį“?
       Tai ekvivalentiška bausmė už nusikaltimą ar ekvivalentiškas žalos atlyginimas. Nuostata pirmą kartą užfiksuota Mesopotamijos, arba Babilonijos (dab. Irakas ir Rytų Sirija), valdovo Hamurabio kodekse: „Jei žmogus išplėšia kitam žmogui akį, jam pačiam bus išplėšta akis“. Šis kodeksas iškaltas dantiraščiu akmeninėje steloje ir buvo laikomas viešai, prieinamai visiems. Stelos viršų puošia bareljefas, vaizduojantis karalių Hamurabį, priimantį iš Saulės dievo Samašo įstatymų tekstus, kad paskelbtų juos savo žmonėms.
       Šis įstatymų atsiradimo motyvas ir patys įstatymai maždaug po 500 metų buvo perkelti į žydų Bibliją ir išplėtoti, aprašant Mozės bendravimą su savo dievu. Pasak Senojo Testamento, įstatymus Mozei susakęs Jahvė ant Sinajaus kalno drauge su dešimčia įsakymų, kad Mozė juos paskelbtų dykumoje laukiantiems žydams: „Jei besimušantys vyrai užgautų nėščią moterį ir ją ištiktų persileidimas, betgi kitokio sužalojimo nebūtų, kaltasis turės mokėti tiek, kiek iš jo reikalaus moters vyras teisėjų akivaizdoje. Tačiau jei sužalotų, tuomet atiduosi gyvybę už gyvybę, akį už akį, dantį už dantį, ranką už ranką, koją už koją, nudegimą už nudegimą, žaizdą už žaizdą, mėlynę už mėlynę“.

2010-10-10---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Draudimo įstatymuose vartojama „žalia korta“. Ar taisyklingai?
       Ne, netaisyklingai. Turi būti įvardžiuotinė forma žalioji korta.

 Ar vartotinas žodis „žaliuzės“?
       Taip, žaliuzės – vartotinas tarptautinis žodis. Nevartotina nekaitoma forma žaliuzi.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001) teikiamos žodžio žaliuzės [pranc. jalousie] reikšmės: 1. lango, durų, stiklinės pertvaros užuolaidos iš pasukamų plonų siaurų plokštelių, saugančios nuo saulės šviesos, kritulių, dulkių; 2. užtvara iš šarnyriškai sujungtų metalinių plokštelių prieš automobilio arba kt. mašinos radiatorių, vėdinimo angoje arba kitur oro srauto intensyvumui reguliuoti (p. 788–789).

 Ar vyno meniu gali būti vadinamas „vynraščiu“?
       Taip, vynraštis (vyno sąrašas) yra taisyklingos darybos žodis (plg.: kainoraštis, mėnraštis, prekyraštis ir pan.).


 Ar reikia įvardžiuotinės formos: „viešas“ ar „viešasis konkursas“?
       Jei norima tik apibūdinti renginį, nusakyti, kad jame gali dalyvauti visi, kurie nori, vartojama neįvardžiuotinė forma: viešas konkursas (neuždaras, jame gali visi dalyvauti): Skelbiamas viešas (ne viešasis) konkursasviešas koncertas (nereikia pirkti bilietų): Visi festivalio koncertai yra vieši, įėjimas nemokamas.

2010-09-10---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Iš kur kilo posakiai?
       Akys yra sielos veidrodis – iš akių ar mimikos galima spręsti apie žmogaus būseną ar apskritai apie jo charakterį. Posakio autorius – romėnų gamtininkas Plėnijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus, 23 – 79), knygoje „Gamtos istorija“ rašęs: „akyse gyvena siela“. Tačiau minties užuomina randama ir Cicerono raštuose.

       Aklas aklą netoli tenuves – apie blogą, nekompetentingą lyderį ir jo vadovaujamus žmones. Perfrazuotas Kristaus posakis, plg.: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. Palikite juos: jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.

       Alfa ir omega – kokio nors reiškinio ar dalyko esmė, pagrindas. Posakis iš Naujojo Testamento: „Aš esu Alfa ir Omega“,- sako Viešpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis“. Alfa ir omega yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikų abėcėlės raidės.

2010-07-20---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Kokios veiksmažodžio „žinoti“ didžiosios vartojimo klaidos?
       Veiksmažodis žinoti nevartotinas reikšmėmis: 1. „mokėti“, pvz.: Prastai žinau (taisoma: moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“, pvz.: Jis nežino (taisoma: neišmano) technikos; 3. „pažinti“, pvz.: Vadovai turi žinoti (taisoma: pažinti) savo pavaldinius.

 Ar galima „žinoti įstatymus, teisės aktus, dokumentus“?
       Žinoti galima (žinoti, kad išleisti tam tikri įstatymai, teisės aktai), bet, kai norima pasakyti, kad dokumentai yra išnagrinėti, o įstatymai išstudijuoti, vartotina: Reikėjo gerai išstudijuoti parengtus įstatymus. Būtina išnagrinėti šį dokumentą ir pan.


 Ar taisyklinga sakyti „pritarimo ženklan“?
       Netaisyklinga. Vidaus einamasis vietininkas ženklan ko nevartotinas tikslui ar priežasčiai reikšti, vartotina dėl ko; padalyvis; pusdalyvis ar pan., pvz.: Pritarimo ženklan (taisoma: Pritardama) ji nusišypsojo. Padėkos ženklan (taisoma: Atsidėkodami; Kaip padėką) įteikėme dovaną. Protesto ženklan (taisoma: Protestuodami) žmonės ėjo į gatves. Gedulo ženklan (taisoma: Dėl gedulo; Gedului pažymėti) nuleidžiamos vėliavos.

2010-07-10---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Ar būtina keisti žodį „žydas“ į „hebrajas“, „judėjas“ ar kaip kitaip?
       Lietuvių bendrinėje kalboje žodis žydas yra pats neutraliausias šios semitų tautos atstovo pavadinimas, žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2003): žydai – semitų tauta, gyvenanti Izraelyje ir pasklidusi pasaulyje. Žydas, žydė – tos tautybės žmogus. Lietuvių bendrinėje kalboje šis žodis neturi jokio neigiamo atspalvio, taigi jį keisti kuo kitu nėra jokio pagrindo.
       Hebrajas, judėjas, izraelitas – siauresnės reikšmės žodžiai. Jie gali būti sinonimiškai vartojami su žodžiu žydas, bet visiškai pakeisti jo negali. Jų reikšmės minėtame žodyne taip nusakomos: hebrajai – senovės žydų tauta, judėjai – 1. istor. senovės Judėjos (Pietų Palestinoje) gyventojai; 2. senovės žydai; 3. judaizmo išpažinėjai; izraelitai – 1. istor. senovės žydai; 2. Izraelio žydai.

2010-06-30---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Ar žinote, kad su žodžiu „motina“ yra susiję ir „metro“, „metropolis“?
       Metro buvo sutrumpintas iš prancūzų metropolitain, šis savo ruožtu kilęs iš lotynų kalbos būdvardžio metropolitanus, o būdvardis sietinas su skoliniu iš graikų kalbos žodžio mētrópolis.
       Metropoliu graikai vadino vieną prie Egėjo jūros esančios Tesalijos srities miestą. Šio žodžio antroji dalis turbūt nesunkiai suvokiama, plg. Konstantinopolį, Akropolį, netoli Vilniaus – Marijampolį (gr. polis reiškia „miestą“). Tačiau pirmoji ano sudėtinio žodžio dalis susijusi su mūsų moteris, rusų matj, vokiečių die Mutter, anglų mother ir t. t. Tai senas indoeuropiečių motinos pavadinimas.
       Graikų mētrópolis reiškė „motinos miestas, t. y. miestas, iš kurio kiti miestai buvo globojami“. 
       Beje, Lietuvoje žadama išvengti Vilniaus ir Kauno metropolio, dinapolio ar dipolio, nes rastas parankus lietuviškas atitikmuo – dvimiestis.

2010-06-20---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Kaip turėtų būti rašoma už užsieniečio ištekėjusios moters ir užsienyje gimusio vaiko pavardė?
       Kalbos komisijos nuomone, už kitų šalių piliečių ištekėjusių ir pasirinkusių vyro pavardę moterų pavardės, taip pat tokios šeimos vaikų pavardės išimties tvarka turėtų būti rašomos, laikantis originalios vyro (tėvo) pavardės rašybos (kai originali pavardė fiksuota lotyniško pagrindo rašmenimis). Pavyzdžiui, dvigubą pavardę pasirinkusi Stachowicziaus (Stachowicz) žmona – Radvilaitė-Stachowicz arba Wilburo duktė turėtų būti registruojama pavarde Wilbur


 Vyro ar tėvo pavardė be lietuviškos galūnės, o žmonos ar dukters pavardę pageidaujama lietuvinti. Kaip sudaromos moterų pavardės tokiais atvejais?
       Sudaroma pagal įprastas taisykles, tik iš adaptuotos (su lietuviška linksnio galūne) vyriškosios pavardės formos. Pavyzdžiui, vyro pavardė Jaroslav: adapt. Jaroslavas, taigi moteriškos pavardės būtų Jaroslavienė, Jaroslavaitė; vyro pavardė Čalyj: adapt. Čalis (kilm. Čalio), todėl moteriškos pavardės Čalienė, Čalytė; vyro pavardė Chodkevič: adapt. Chodkevičius, todėl moteriškos pavardės Chodkevičienė, Chodkevčiūtė; be to, gali būti Jaroslavė, Čalė, Chodkevičė.

2010-06-10---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Ar galima dukrai duoti vardą Anna?
       Lietuvių kalboje geminatų (dviejų vienodų priebalsių junginio) vengiama: susidūrus dviem vienodiems priebalsiams, vienas iš jų paprastai išnyksta (būna, kad rašte išlaikomas morfemų sandūroje, pvz., pusseserė, bet tarti netariamas). Iš kitų kalbų perimti žodžiai ar vardai taip pat nuo seno rašomi su viena priebalse, o jų kilmė ar etimologija įtakos priebalsių rašymui neturi.
       Taigi, rusų kalbos vardas Anna į lietuvių kalbą perrašomas kaip Ana pagal „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją“ (Vilnius, 1990). Instrukcijos § 25 nustato, kad rusų kalbos dvigubosios priebalsės į lietuvių kalbą transkribuojamos viena priebalse. (Lygiai taip pat dvigubosios priebalsės naikinamos, adaptuojant kitų kalbų svetimvardžius ir svetimžodžius apskritai.).


 Kaip sudaromos ištekėjusių moterų pavardės iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės?
       Moterų pavardės, vedamos iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės, gali būti sudaromos laikantis tos kalbos, iš kurios kilusi vyro pavardė, taisyklių.
       Pavyzdžiui, vyro pavardė Avdejevas: atsižvelgiant į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Avdeev), moters pavardė gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Avdeev > Avdeeva) – Avdejeva. Pasirinkus dvigubą pavardę, pavardė galėtų būti, pvz., Zanevičiūtė-Avdejeva.
       Arba vyro pavardė yra Fedč – nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat Fedč: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali būti negramatinama, t. y. Fedč arba, pavyzdžiui, Kubiliūtė-Fedč.
       Žinoma, asmens pageidavimu, pavardės gali būti sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz., Avdejevienė, Fedčienė, Fedčaitė.  

2010-05-30---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Kaip kreiptis į vyrą, pavarde Sakalas?     
       Kreipinys: Sakalai! Vilkai! (ne Sakale! Vilke!)
       Pastaba: a kamieno daiktavardžiai vienaskaitos šauksmininke paprastai turi galūnę -e, pvz.: draugas – drauge! vilkas – vilke! Tačiau tikriniai daiktavardžiai, reiškiantys vyrų vardus ir pavardes, vienaskaitos šauksmininke turi galūnę -ai, pvz.: Petras – Petrai! Gintaras – Gintarai! Kazlas – Kazlai! Gutauskas – Gutauskai!


 Kaip kreiptis į sutuoktinius: Daukšos ar Daukšai?
       Vyriškųjų pavardžių daugiskaita su kirčiu galūnėje žymi šeimas, poras, pvz.: Kaupai, Petraičiai, Lapiai, Daukšai. Taigi, kreipiamasi į ponus Daukšas – Daukšai! Poros vadinamos ne tik pagal vyro pavardę, bet ir pagal vyro vardą, pvz., Alvydai, Gintarai, Jonai.
       Tos pačios pavardės su kirčiu kamiene žymi tik vienos pavardės vyrų daugį, pvz.: broliai Kaupai, Petraičiai, pusbroliai Lapės, Daukšos.

2010-05-20---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Apie moterų pavardžių darybą
       Dvinaris asmens įvardijimas (vardu ir pavarde) įsigalėjo XVI–XVII a. Lietuvių kalboje vartojama pirma vardas, paskui pavardė. Pavardė gali būti vartojama pirma vardo abėcėliniuose sąrašuose, bibliografijoje ir pan.
       Tradiciškai lietuviai turi vieną vardą, kartais du. Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Žemyna Aistė Bajoraitė, Algis Jonas Kavaliauskas. Brūkšneliu jungiamos dvigubos pavardės, dažniausiai moteriškos, pvz.: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Ona Kreivytė-Naruševičienė; rečiau – vyriškos, pvz., Laurynas Stuoka-Gucevičius, Jonas Baranauskas-Avelė
       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.282 straipsnį: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“ O civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras.

 1. Netekėjusių moterų pavardės
       Netekėjusių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles daromos iš vyriškosios pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė (žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 46), pvz.: Šalnaitė, Pečiulytė, Vaitkutė, Girdžiūtė, Mickevičiūtė.
 Kada kurią priesagą dėti?
-aitė
– vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Urbaitė (iš Urbas), Talmantaitė (iš Talmantas), Girėnaitė (iš Girėnas), Antanauskaitė (iš Antanauskas), Kirlaitė (iš Kirla), Montvilaitė (iš Montvila).
-ytė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė arba -ia (po minkštojo priebalsio, taigi ir po j), pvz.: Laukaitytė (iš Laukaitis), Stanytė (iš Stanys}, Liogytė (iš Liogė), Stundžytė (iš Stundžia), Sajytė (iš Saja).
-utė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -us (po kietojo priebalsio), pvz.: Sutkutė (iš Sutkus), Vaitiekutė (iš Vaitiekus).
-ūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -jus, pvz.: Zujūtė (iš Zujus), Motiejūtė (iš Motiejus).
-iūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -ius (po minkštojo priebalsio), pvz.: Naudžiūtė (iš Naudžius), Kubiliūtė (iš Kubilius), Sinkevičiūtė (iš Sinkevičius).
       Pastaba. Dar žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009): mergaičių pavardės gali būti sudarytos ir su galūne be priesagos, pvz.: Urbė, Laukaitė, Sutkė, Zujė, Naudžė.
 2. Ištekėjusių moterų pavardės
       Ištekėjusių moterų pavardės daromos iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga -ienė (žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 47), iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis -us, -ius, -jus moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienė arba -ienė.
       Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne, pvz.: Talmantė (iš Talmantas), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Butkė (iš Butkus), Misevičė (iš Misevičius), Ambraziejė (iš Ambraziejus), Stundžė (iš Stundžia), Motuzė (iš Motuza). Kai vyriška pavardė turi galūnę , moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė. (Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“; Žin., 2003, Nr. 65-3009.).
       Tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė. (Dvigubą pavardę gali būti nepatogu vartoti, nes ji gana ilga, o trumpinti oficialiuose dokumentuose pavardės negalima.).
 Kada kurią priesagą dėti?
-ienė
– vedant iš visų vyriškų pavardžių, pvz.: Urbonienė (iš Urbonas), Palionienė (iš Palionis), Mikšienė (iš Mikšys), Liogienė (iš Liogė), Jovaišienė (iš Jovaiša), Stundžienė (iš Stundžia); Vaitiekienė (iš Vaitiekus), Radvilavičienė (iš Radvilavičius), Butkienė (iš Butkus), Rimkienė (iš Rimkus), Jucienė (iš Jucius).
-uvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -us, pvz.: Sutkuvienė (iš Sutkus), Rimkuvienė (iš Rimkus), Zujuvienė (iš Zujus). 
-iuvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -ius, pvz.: Jurčiuvienė (iš Jurčius), Kliūčiuvienė (iš Kliūčius), Rimdžiuvienė (iš Rimdžius).
 Kodėl padaryta išimtis galūnėms -ė?
       2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) Komisija numatė galimybę moterų pavardes iš vyriškų pavardžių daryti su galūne , pvz., Jurgutė (iš Jurgutis). Tokia lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraujanti pavardžių forma leista atsižvelgus į dalies visuomenės nuomonę, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali patirti diskriminaciją.
       Alternatyvusis darybos būdas būtent su galūne pasirinktas atsižvelgus į tarmių duomenis. Pavardės su galūne -a nepriimtinos, nes tai gausintų bendrinei kalbai nebūdingas moterų pavardžių formas.

2010-05-10---------------------------------------------------------------------------------------- 

 2010 m. Nacionalinio diktanto finalinio turo tekstas

                                                                                                  Aldonas Pupkis

                                      KAZLAI, PILNI SMĖLIO 


       Kada kaštonai apsikaišo žiedų žvakutėmis ir pro juos Vilniuje tenka eiti į darbą, širdyje prabunda ne tiek pavasarinis nerimas, kiek anų tėviškės kaštonų ilgesys, žiedlapių byrėjimo pasaka, niekada daugiau neateisianti ir nebegrįšianti. Kaip negrįš ir tie rudenys, kai vakare prie vartelių pro beržų šakas skaičiuodavau Grigo Ratų žvaigždes ir neatsistebėdavau Paukščių Tako tirštumu ir jo švytėjimu. Niekada negrįš ir žinojimas, kad štai už tų durų ramius sapnus sapnuoja tėtė ir mama, kad rytoj anksti juodu vėl kibs į nepabaigiamus darbus, perpietę gal katras snūstels, paskui vėl bėgs, skubės, vakare kalbės, o aš vėl gaudysiu krintančias žvaigždes...
       Tik vienas žinojimas rodosi tikras: tas smėlis, kuriame maudytasi, piltasi į plaukus ir akis, kurio būdavo pilna burna, pilnos ausys ir kurio buvo, regis, pilni Kazlai, – vienądien priglaus ir tave būti amžinybėje. Kai dunksėjo gelsvas smėlis sušalusiais kąsniais į mamos karsto antvožą, pasąmonėje jo spalva susiliedavo su kažkokia panašia spalva, ir tik vėliau susizgribau: tai mamos jaunystės kasų spalva – gelsva su rausvumu, bet daugiau į rudumą. Tokią mačiau ir kai roviau sulaukėjusios obels kelmą ir prisikasiau prie to paties gelsvo su rudumu sluoksnio.
       Dabar Kazluos to paviršinio smėlio beveik nėra, kone visur asfaltas ir šaligatviai. Bet pakask mažumėlę kur giliau, ir atsivers tas tikrasis klodas. Tai į jį lyg į tarmės žodyną sugulusi ir senolių kalba, į tą gelsvą su rudumu smėlį. Tai lyg iš jo laikau rankose iš mamos lūpų prisirašytų žodžių lapelius, ir jie man žydi tėviškės kaštonų žiedais, primena mamos jaunystės kasų spalvą, gimtuosius Kazlus, dabar jau vadinamus ilgesniu – Kazlų Rūdos vardu.

2010-04-30---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Kuo susiję žodžiai „smėlis“ ir „arena“?
       Žodį arena šiandien turi daugelis pasaulio kalbų. Mes taip pat gana dažnai pasakome cirko arena, tarptautinė arena, politinių įvykių arena ir t. t. Be žmonių kraujo žodis arena niekados dabartine reikšme nebūtų vartojamas. Juk kam jiems skolinti tokį žodį, kuris reikštų paprastą smėlį. Taigi, lotynų kalbos žodis arena reiškia smėlį, nes jis labai lengvai sugeria kraują. Būtent dėl šios smėlio ypatybės lotynų kalbos arena „smėlis“ pakeitė savo reikšmę ir nukeliavo į įvairiausias pasaulio kalbas.
       Prisiminkime senovės romėnų pramogas. Visi esame girdėję apie gladiatorių kautynes. Tiesą sakant, romėnai šios pramogos išmoko iš etruskų. Ten ji buvo susijusi su mirusiųjų pagerbimu. Gladiatorių kautynės kilo iš papročio, pagal kurį paimti į nelaisvę kariai būdavo verčiami kautis ant žuvusių karvedžių kapų. Vėliau gladiatorių kautynės tapo paprasta romėnų pramoga, dažniausiai rengiama po kokio nors didiko mirties. Buvo įsteigtos specialios gladiatorių mokyklos, kuriose karo belaisviai, vergai, įvairūs nusikaltėliai, prityrusių mokytojų prižiūrimi, mokėsi šių kruvinų žaidynių meno. Net ir garsusis sukilėlių vadas Spartakas iš pradžių buvo gladiatorius, o paskui - gladiatorių mokytojas. Gladiatorių kautynės vykdavo specialiuose stadionuose – amfiteatruose. Amfiteatro aikštė būdavo išbarstyta smėliu, kuris sugerdavo žuvusių ir sužeistų gladiatorių kraują. Kai vienas šių „varžybų“ kėlinys baigdavosi, aikštė būdavo švariai išvaloma ir dar kartą išbarstoma smėliu, kad nauji gladiatoriai nematytų savo likimo draugų kraujo, o publika džiūgaudavo, triukšmaudavo. Taigi, smėlis buvo būtinas gladiatorių aikštės daiktas. Vėliau smėlio vardu buvo pradėta vadinti ir pati aikštė. Reikšmės pasikeitimas suprantamas – juk ir mes, pavyzdžiui, futbolo aikštę kartais pavadiname žaliąja veja. Vėliau lotynų kalbos žodis arena kokio nors veiksmo vietos reikšme pateko į daugelį kalbų, ir atsirado politinės bei kitokios arenos.

2010-04-20---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Ar vartotinas žodis „kempingas“?
       Kempingas (angl. camping – stovyklavimas) – įrengta (nakvynės nameliai, įvairūs paslaugų punktai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt.) trumpo poilsio stovykla turistams (daugiausia motorizuotiems) (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 367).
       Nors žodis įtrauktas į minėtąjį žodyną, teiktini vartoti lietuviški pakaitai: poilsio stovykla, palapinių miestelis, stovyklavietė ir pan.

 Ar automobilių stovėjimo aikštelėse esančius (automobilio) bilietų automatus galima vadinti „parkomatais“, „parkometrais“?
       Negalima. Žodžiai parkomatas ir parkometras yra nevartotinos svetimybės. Todėl ne parkomatas, o bilietų automatas, ne parkometras, o stovėjimo skaitiklis.
       Minėtina, kad Europos Sąjungos terminų žodyne „Eurovoc“ teikiamas terminas stovos skaitiklis (angl. parking meter).

 Ar taisyklingas būdvardis „draudiminis (draudiminė)“?
       Būdvardis draudiminis, draudiminė yra netaisyklingos darybos. Turėtų būti draudžiamasis, draudžiamoji.
       „Socialinės apsaugos terminų žodyne“ (Vilnius, 1999) teikiami taisyklingi terminai:
draudžiamasis įvykis, draudžiamosios asmens pajamos, draudžiamoji rizika, draudžiamosios išmokos.

2010-04-10---------------------------------------------------------------------------------------- 

 2010 m. Nacionalinio diktanto pirmojo turo tekstas
                                                                                      Vanda Juknaitė

                             SKUBĖKIME AUGTI
       Pirmoji rašau šiųmetį diktantą, kuriu trumpą novelytę iš pasiūlytų žodžių. Tokios šviesios datos lydi mus, tik ką paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, atgautos laisvės dvidešimtmetis, o žodžiai kasdieniai, pilki, kaip esam įpratę: brigzti, driksti, dryksta, graso, bjūra. Tarytum diktanto rašymas būtų menkniekis, o ne džiaugsmingas visų susitikimas su gimtąja kalba Druskininkuose, Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje, Londone, Čikagoje.
       Suku galvą, kaip čia suporavus šėmmargį debesį su familiariu kompanionu. Suprantu, kad jau šypsotės, nes jūs ypatingi žmonės, ne bet kas, ne bet kuris ateina rašyti diktanto. Patriotą su įmygiu dar galėčiau susieti, bet kur dėti akvariumą su idioma, tikras galvosūkis. Būtų bemaž graudu du tūkstančiai dešimtaisiais dėl gramatikos pinklių paleisti iš rankų mūsų visų širdis jungiančią nytį.
       Kalba yra beveik mūsų tėvynė. Svečiose šalyse nors vakarais, šeimose, sugrįžtame į ją lyg į namus. Argi patys leistume jai, mūsų senajai gražiajai kalbai, sunykti? Tik paklausykime: mama, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė...
       Tokia gili ir ilga buvo žiema, bet už lango jau siaučia pavasario vėtra. Kartu su skrebenančia plunksna ji šnabžda: laisvė yra galimybė būti savimi. Be kita ko, lyg mažiems vaikams daugeliui atrodo, kad laisvė yra galimybė turėti, ką noriu. Skubėkime augti, kad per nebrandumą patys nenukirstume tų šaknų, iš kurių esame išaugę. 

       Rašybos ir skyrybos paaiškinimai www.vlkk.lt.

2010-03-30---------------------------------------------------------------------------------------- 


 Kaip turi būti formuluojama: „atiduoti pagarbą“ ar "pareikšti pagarbą“?
       Tinka ir atiduoti, ir pareikšti pagarbą:
       Sveikindamiesi tarpusavyje kariai privalo atiduoti pagarbą Statuto nustatyta tvarka. Karys privalo atiduoti pagarbą  Lietuvos Respublikos Prezidentui. Jungtinių Valstijų atstovybė prie Europos Sąjungos naudojasi proga dar kartą pareikšti Europos Bendrijų Komisijai aukščiausią pagarbą.

 Ar taisyklingi junginiai „deleguoti funkcijas“, „deleguoti teisės aktus“?
       Ne, netaisyklingi. Deleguoti reiškia ką nors siųsti delegatu, įgaliotiniu, atstovu, pvz.: Delegavo ministerijos atstovą į konferenciją. Šis veiksmažodis nevartotinas su žodžiais, nereiškiančiais asmens, todėl funkcijos, teisės, pareigos, įgaliojimai, dokumentai, teisės aktai (direktyvos, reglamentai) ne deleguojami, o perduodami, suteikiami ir pan. Taigi, minėtos reikšmės klaidos taisytinos: Civilinė sauga yra savivaldybei valstybės deleguota (taisoma: perduota) funkcija.
       Minėtina, kad valstybės savivaldybėms perduotos funkcijos, iki 2000 metų galiojusiame Vietos savivaldos įstatyme vadintos deleguotosiomis funkcijomis, nuo 2000 metų Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 91-2832) vadinamos valstybinėmis (perduotomis savivaldybėms) funkcijomis
 

2010-03-20---------------------------------------------------------------------------------------- 

 Kaip rašyti: „stereo aparatūra“ ar „stereoaparatūra“?
       Stereo- (gr. stereos – erdvinis; kietas) yra pirmoji žodžių dalis, o ne atskiras žodis, su kitais žodžiais rašomas tik kartu. Taigi, stereoaparatūra.

 Ar vartotinas žodis „biodyzelinas“?
       Taip, vartotinas. Biodyzelinas – tai dyzelinas, kuriame apie 30 procentų naftinės kilmės frakcijos pakeista aliejais arba jų metil- ar etilesteriais.

 Ar taisyklingas prietaiso pavadinimas „alkotesteris“?
       Alkotesteris – prietaisas girtumui (alkoholio santykiniam kiekiui organizme) matuoti. Teikiami šio žodžio pakaitai – alkoholio matuoklis, alkoholio tikrintuvas – ir vertinami kaip pagrindinis normos variantas, tarptautinis žodis alkotesteris – kaip šalutinis (dalinis, specialusis) normos variantas.

 Ar taisyklingas sakinys „Dokumentas pilnutinai suderintas su ministerija“?
       Netaisyklingas. Pilnutinai nevartotinas tomis reikšmėmis, kur netinka prieveiksmis pilnai: Dokumentas pilnutinai (taisoma: iki galo, galutinai) suderintas su ministerija.   

____________________________________________________


© Plunges rajono savivaldybe. Visos teises saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt