PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ

Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel.: (8 448) 73 134, (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p.: savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Įmonės kodas 188714469



  • Seimo nario Jono Varkalio susitikimai su gyventojais
  • Turizmas
  • Verslas
  • Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais patvirtinti teikiamų paslaugų tarifai (įmokos, kainos, lengvatų sąlygos) eurais, sąrašas
  • Visuomenei svarbių statinių projektiniai pasiūlymai
  • Savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimas viešo aukciono būdu
  • Daugiabučių namų valdymas
  • Atliekų (mišrių komunalinių, pakuočių, stiklo pakuočių ir didžiųjų atliekų) surinkimo 2021 m. grafikas
  • Atliekų (mišrių komunalinių, pakuočių, stiklo pakuočių ir didžiųjų atliekų) surinkimo 2022 m. grafikas
  • Dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiais
  • Konkursai (priėmimai) į laisvas darbo vietas
  • PRIĖMIMAS į ugdymo įstaigas
  • Neformalusis vaikų švietimas
  • ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
  • MOBILIZACIJA. CIVILINĖ SAUGA
  • Atviri duomenys


  • Rajonas
  • Istorija
    Turizmas
    Seniūnijos
    Garbės piliečiai
    Reikalingiausi kontaktiniai duomenys
    Sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės
    Nuotraukų galerija
    Videoinformacija
    Žemėlapis
  • Struktūra ir kontaktai
  • Valdymo struktūros schema
    Gyventojų priėmimas
    Savivaldybės taryba
    Meras, mero pavaduotojas, patarėjai
    Administracijos vadovai
    Vadovų darbotvarkės
    Nuolatinės komisijos
    Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
    Paieška: darbuotojai, padaliniai
    Seniūnaičiai
    Savivaldybės kontroliuojamos įmonės
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai (Savivaldybės tarybos sprendimai)
    Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Savivaldybės teisės aktų projektai
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
  • Administracinė informacija
  • Administracinės naštos mažinimas
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Darbo užmokestis
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Nuostatai
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Planavimo dokumentai
    Savivaldybės biudžetas
    Savivaldybės finansiniai įsipareigojimai
    Savivaldybės gaunama parama
    Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    Vadovų darbotvarkės
    Veiklos ataskaitos
    Viešieji pirkimai
    Interneto svetainės atitiktis
  • Veiklos sritys
  • Aplinkosauga
    Civilinė metrikacija
    Civilinė sauga. Mobilizacija
    Jaunimas
    Kalba
    Konkursai į laisvas darbo vietas
    Kultūra
    Kultūros paveldas
    Mokesčiai, įmokos, tarifai
    Nevyriausybinės organizacijos
    Projektinė veikla
    Savivaldybės turtas
    Socialinė parama
    Sportas
    Statyba ir infrastruktūra
    Sveikatos apsauga
    Švietimas
    Tarptautinia ryšiai
    Teisėsauga
    Teritorijų planavimas ir statyba
    Verslas
    Žemės ūkis
  • Paslaugos
  • Viešosios ir administracinės paslaugos
    Elektroniniai valdžios vartai
  • Nuorodos
  • LR Prezidentas
    LR Seimas
    LR Vyriausybė
    Žiniasklaida
    Užimtumo tarnyba prie LR SADM


  • Istorija
  • Turizmas
  • Seniūnijos
  • Alsėdžių seniūnija
    Babrungo seniūnija
    Kulių seniūnija
    Nausodžio seniūnija
    Paukštakių seniūnija
    Platelių seniūnija
    Plungės miesto seniūnija
    Stalgėnų seniūnija
    Šateikių seniūnija
    Žemaičių Kalvarijos seniūnija
    Žlibinų seniūnija
  • Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatai
  • Garbės piliečiai
  • Žemėlapiai
  • Reikalingiausi kontaktiniai duomenys
  • Sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės
  • Videoinformacija


  • Valdymo struktūros schema
  • Savivaldybės taryba
  • Frakcijos
    Komitetai
  • Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
  • Nuolatinės komisijos
  • Antikorupcijos komisija
    Daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo komisija
    Ekstremaliųjų situacijų komisija
    Etikos komisija
    Jaunimo reikalų taryba
    Kaimo rėmimo priemonės lėšų paskirstymo komisija
    Kapų identifikavimo komisija
    Komisija ryšiams su užsieniu
    Komisija siūlymams dėl Plungės garbės piliečio vardo suteikimo nagrinėti
    Kontrolės ir audito tarnybos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo komisija
    Kultūros centrų, jų filialų akreditavimo ir kategorijų suteikimo bei kultūros centrų ir jų filialų kultūros, meno darbuotojų atestavimo komisija
    Kultūros ir meno taryba
    Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui prevencinių priemonių diegimui Plungės rajono savivaldybėje finansinės paramos paskirstymo komisija
    Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui įvertinti komisija
    Mokslo rėmimo programos lėšų skirstymo komisija
    Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos komisija
    Nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo komisija
    Nevyriausybinių organizacijų taryba
    Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės komisija
    Peticijų komisija
    Psichologinių krizių valdymo komisija
    Saugaus eismo organizavimo komisija
    Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba
    Savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba
    Savivaldybės strateginio planavimo grupė
    Savivaldybės tarybos veiklos reglamento rengimo redakcinė komisija
    Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo lėšų skyrimo ir naudojimo komisija
    Socialinių būstų pirkimo komisija
    Sporto taryba
    Teritorijų planavimo komisija
    Viešųjų pirkimų komisija
    Švietimo taryba
    Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija


  • Teisės aktai
  • Teisės aktų projektai
  • Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
  • Tyrimai ir analizės
  • Teisės aktų pažeidimai
  • Savivaldybės teisės aktai


  • Nuostatai
  • Savivaldybės įmonės
  • Planavimo dokumentai
  • Veiklos sritys
  • Viešieji pirkimai
  • Darbo užmokestis
  • Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
  • Finansinių ataskaitų rinkiniai
  • Vadovų darbotvarkės
  • Veiklos ataskaitos
  • Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla
  • Politinės organizacijos
  • Projektinė veikla
  • Tarnybiniai automobiliai
  • Savivaldybės biudžetas


  • Viešosios ir administracinės paslaugos
  • Elektroniniai valdžios vartai
  • Gyventojų priėmimo Savivaldybėje laikas
  • Gyventojų priėmimo Vyriausybės priimamajame grafikas
  • Seimo narių biurai Plungėje
  • INFORMACIJA apie ...
  • Gyventojų priėmimo Vyriausybės priimamajame grafikas
  • Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu leidimo išdavimas
  • Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų priėmimas iš juridinių asmenų


  • LR Prezidentas
  • LR Seimas
  • LR Vyriausybė
  • Žiniasklaida
  • Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
  • Aktualijos
    Apklausa parodė, kokioms rizikoms šiemet ruošiasi ūkininkai




    Apklausoje dalyvavę 20-ies rajonų ūkininkai pripažino, kad didžiausiu iššūkiu 2020 metais jiems buvo gegužę iškritęs sniegas. Jeigu dar prieš keletą metų Plungės ir kitų Lietuvos rajonų ūkininkai pagrinde draudėsi nuo iššalimo ir liūties rizikos, tai 2021-ųjų derliaus sezonui jie jau ruošiasi visų rūšių rizikoms žemės ūkyje, - rodo pasėlių savidraudos fondo atlikta apklausa.

    Vertindami, kokios rizikos žemės ūkyje bus aktualiausios ateityje, Lietuvos ūkininkai ypač akcentuoja naujų, per pastaruosius 3 metus išryškėjusių rizikų pavojų: vėlyvąsias šalnas, pailgėjusį sausringą laikotarpį ir ugnį.

    Ūkininkai nusiteikę visų rūšių rizikoms žemės ūkyje

    „Apklausos metu ūkininkai vardino plačiausią spektrą rizikų žemės ūkyje ir teigė pastebintys, kad kasmet jų tikimybė didėja. Dažniausiai, net 94 proc. ūkininkų, paminėta ateities grėsmė – stichinė sausra. Kitos daugelio išvardintos rizikos, nuo kurių jie šiemet ketina saugoti savo verslą: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, iššalimai ir kruša“, - pasakoja apklausą vykdžiusio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ Žemaitijos regiono vadovas Aurimas Jocius.

    Apklausoje dalyvavę ūkininkai iš visų šalies regionų pabrėžė, kad turi būti pasiruošę viskam: „visos rizikos aktualios, nes neaišku, kas kada gali įvykti“, „temperatūrų ekstremumai, nežinai, ko laukti“, „pavojingos tampa dažnėjančios momentinės oro stichijos“, „liūtis, kruša, audra, sausra – visos gamtos išdaigos sukelia pavojų verslo egzistencijai“, - individualių interviu metu apklausoje pasisakė Lietuvos žemdirbiai.

    2020 metų rizikos

    Apžvelgdami 2020 metų derliaus sezoną, ūkininkai vardino, kad didžiausias netikėtumas ir iššūkis buvo gegužės mėnesį iškritęs sniegas – dėl jo iškilo grėsmė, kad žieminių rapsų derlius bus pilnai sunaikintas.

    „Pirmą kartą patyrėme stipraus sniego spaudimo ir šalnos žalas žieminių rapsų laukuose“, „prieš pat derliaus nuėmimą ledėkai per kelias minutes iškūlė rapsų laukus, vietomis nuostoliai siekė 100 procentų“, - apklausoje teigė rapsų augintojai.

    „Audra „nušmirgeliavo“ ką tik sudygusius augalus, teko dar kartą atsėti“, „mus paveikė lokali liūtis – užplakė pasėtus pasėlius ir augalai negalėjo išdygti“, - pavasarį prisiminė kitų augalų rūšių augintojai.

    „Audra, kruša, išgulimas javuose“, „išgulimas ir truputis iššalimo“, „kruša rapsuose“, „didelis kritulių kiekis, net 80 mm, kai viską plovė“, „miežių pagulimas“, „pavojinga vasara dėl sausros ir krušos“, - trumpai į klausimą apie 2020 metais patirtus iššūkius atsakinėjo ūkininkai.

    „Pernai buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo Lietuvoje dominuojančių javų ir rapsų iki kukurūzų bei lubinų. Metai parodė, kad vyravusi nuostata, jog užtenka saugoti tik rapsų ir javų laukus, nebegalioja – svarbu apsaugoti visų augalų pasėlius“, - komentuoja 14 metų Lietuvoje veikiančio pasėlių savidraudos fondo vadovas Martynas Rusteika.

     

    Saugumas, ramybė, finansinis stabilumas

    Atsakydami į klausimą, kaip pasėlių draudimas padeda valdyti žemės ūkio rizikas, ūkininkai kartojo tris dalykus: saugumas, ramybė, finansinis stabilumas.

    Net 9 iš 10 ūkininkų sakė, kad apdraudę pasėlius, „ramiau miega“, nes „turi mažiau rūpesčių“.

    Stambių (daugiau kaip 400 hektarų), vidutinių bei smulkių (iki 200 hektarų) ūkių savininkai dalinosi tokia pasėlių draudimo patirtimi: „garantuoja apyvartinių lėšų srautus“, „ūkio pajamų dydžio garantija“, „apsaugo nuo ūkio bankroto įvykus didelei žalai“, „pasėlių draudimas padeda tuo, kad, atsitikus žalai, vis tiek kažkiek gauni draudimo išmokos“, „patyręs nuostolių, gavau draudimo išmoką, pilnai padengusią patirtus nuostolius“ ir kt.

    „Nesvajojam, kad atsiras nuostoliai, bet, o jeigu nuostoliai? Todėl draudžiame dėl garantuotų pajamų. Apsidraudžiam pasėlius ir ramiai miegam. Jei nutinka bėda, tai pasėlių draudimas pagelbėja“, - sakė vidutinio dydžio ūkio savininkas iš Kauno rajono.

    „Turiu didelį ūkį, 1400 hektarų, esu įkūręs ŽŪB, ūkis yra verslas, ir žiūriu kaip į verslą – todėl pasėlius draudžiu“, - sakė Joniškio rajono ūkininkas. 

    „Pradžioje galvojau „kokie dideli pinigai, juokinga, butą Kelmėje nusipirkčiau“, bet vieną kartą gamta iškrėtė išdaigą ir dabar net nekeliu klausimo dėl pasėlių draudimo“, - sakė su šeima 700 hektarų valdanti ūkininkė.

    Žemdirbys iš Panevėžio rajono net piktinosi dėl keliamo klausimo apie pasėlių apsaugos reikalingumą.

    „Tai tu palauk, ar tu mašiną draudi? Kodėl, nes privaloma? O „Kasko“? Tai aš tiek investuoju į savo ūkį, o čia vienas spragtelėjimas – kruša, liūtis ir viskas. Tai man bent kokias išlaidas kompensuoja, o tai iš kur man imt pinigų?“, - svarstė 230 hektarų ūkio savininkas.

    Taupo laiką ir galvoja apie ateitį

    Jaunesnio amžiaus ūkininkai argumentavo, kad draudžiasi, nes „galvoja apie ateitį“.

    „Ūkininkaujant rizika – didelė, o pasėlių draudimas nuostolius sumažina, padeda juos apsaugoti nuo nepalankių gamtos reiškinių, mąstant ilgalaikiai“, - sakė trečius metus ūkininkaujantis vyras iš Šakių rajono.

    Jauniesiems ūkininkams taip pat itin svarbu taupyti laiką: „laikas – pinigai, o pasėlių draudimas reiškia mažiau rūpesčių“.

    Susimąstyti priverčia nuostoliai

    Metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad apie pasėlių draudimo naudą žemdirbius priverčia susimąstyti jų arba pažįstamų ūkininkų patirti nuostoliai. Respondentai taip pat atsakė, kad pasėlius ėmė drausti tada, kai pradėjo atidžiai skaičiuoti savo išlaidas, kurios „sudedamos į laukus“.

    Stambaus Kėdainių ūkio savininkas juokėsi: „neraginčiau kitų ūkininkų draustis, tegul nesidraudžia, man liks daugiau laisvų žemių“.

    „Manau, kad pasėlių nedrausti negalima, nes juk žemės ūkio techniką draudžiu. Pasėlių draudimas prilygsta 3 kombainų draudimui, bet techniką dar gali apsaugoti, o nuo nepalankių meteorologinių reiškinių pasėlių neapsaugosi“, - komentavo Širvintų ūkininkas.

    „Pasėlių draudimas yra protingas dalykas, o prieš draudžiantis reikia gerai susidėlioti finansus ir matyti, ar ūkis krenta į duobę (finansinę), ar ne, ar jis turi pastovius gerus pinigus, ar ne – finansuose iškart viskas gerai matosi“, - patirtimi dalinosi 63-ejų metų ūkininkas.

    Keičiasi nuostatos

    Daugiau kaip 5 metus savo pasėlius draudžiantys ūkininkai teigė, kad pasėlių draudimą jau laiko standartu ir prilygina privalomajam civilinės atsakomybės draudimui.

    „Ši apklausa parodė ir kintantį žemdirbių mąstymą: jeigu anksčiau galvodavo, kad pirmiausia reikia pasisėti, o tik paskui apsaugoti pasėlius, pastarieji metai ūkininkams rodo, kad geriau pirma pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o toliau jau dirbti žemę. Dar viena kintanti nuostata – vis daugiau žemdirbių savo ūkius suvokia kaip verslą, o ne šiaip užsiėmimą ar pramogą“, - pastebi M. Rusteika.

    Apklausoje buvo aiškinamasi ir kas ūkininkams svarbiausia, vertinant draudimo paslaugų suteikimą: „visada atvažiuoja į vietą“, „išsamiai viską paaiškina – ką ir kada pildyti, pateikti“, „svarbu, kad yra lankstūs, todėl aš esu lojali“, „man pasitikėjimą kelia, kad savidraudos fondas yra tarptautinis, draudžiamės kartu su Vokietijos, Italijos ar kitais senas tradicijas turinčiais ūkininkais“.

    Draudimo išmokų šuolis

    Pasėlių savidraudos fondas kokybinėje apklausoje individualius interviu vykdė su ūkininkais iš Akmenės, Alytaus, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolė, Panevėžio, Plungės, Prienų, Raseinių, Šakių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų.

    Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ dirba jau 196 metus, turi 10 filialų su daugiau kaip 100 tūkst. narių–ūkininkų 10-yje Europos Sąjungos šalių: Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.

    Per 2020 metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).


    Daugiau informacijos: Aurimas Jocius, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Žemaitijos regiono vadovas, tel.: +370 683 59539, a.jocius@vereinigte-hagel.lt

     

    Dalintis
    Facebook
    Jūsų komentaras
    Vardas:
    El. pašto adresas:
    Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
    AntiSpam
    komentarų nėra
    Atgal

    © Plunges rajono savivaldybe. Visos teises saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt